Didelė rida naudoto automobilio skelbime daugeliui pirkėjų automatiškai sukelia nepasitikėjimą. 200 000 kilometrų riba dažnai suvokiama kaip momentas, kai automobilis jau artėja prie rimtų gedimų zonos. Tačiau realybėje pats skaičius dar nepasako svarbiausio dalyko — kokios būklės yra konkretus automobilis ir kaip jis buvo prižiūrėtas.
15min.lt pagrįstai iškėlė klausimą, ar tokia rida iš tiesų turėtų gąsdinti pirkėją. Faktų požiūriu atsakymas yra sudėtingesnis nei paprastas „taip“ arba „ne“. Automobilių specialistai jau seniai pabrėžia, kad transporto priemonės būklę dažniau lemia eksploatacijos kokybė, reguliari priežiūra ir reali istorija, o ne vien spidometro rodmuo.
Kodėl vien ridos skaičiaus nepakanka
200 000 kilometrų gali reikšti visiškai skirtingas istorijas. Vienas automobilis tokią ridą galėjo surinkti važiuodamas ilgus atstumus magistralėmis, kur variklis dirba stabiliai ir mechaninės dalys dėvisi lėčiau. Kitas tą pačią ridą galėjo sukaupti važinėdamas trumpais atstumais mieste, dažnai stovėdamas spūstyse ir nuolat dirbdamas šaltu varikliu.
Techniniu požiūriu skirtumas tarp šių scenarijų yra didžiulis.
Todėl naudoto automobilio pirkimas remiantis vien ridos skaičiumi dažnai tampa klaida. Daug svarbiau suprasti:
- ar rida tikra;
- kaip automobilis buvo prižiūrimas;
- ar buvo laikomasi servisų intervalų;
- ar automobilis patyrė rimtų avarijų;
- kaip jis eksploatuotas ankstesnių savininkų.
Štai čia svarbiausiu įrankiu tampa VIN ataskaita.
Ką realiai parodo VIN ataskaita
VIN numeris — tai unikalus transporto priemonės identifikavimo kodas. Pagal jį galima surinkti informaciją iš įvairių registrų, techninių apžiūrų įrašų, draudimo duomenų ir servisų istorijos.
Svarbu pataisyti vieną dalį originaliame tekste: VIN ataskaitos ne visada garantuoja pilną informaciją apie automobilį. Duomenų kiekis priklauso nuo šalies, registrų prieinamumo ir konkretaus automobilio istorijos. Tačiau daugeliu atvejų jos padeda pastebėti svarbiausias rizikas.
Dažniausiai VIN ataskaitoje galima rasti:
- ridos istoriją;
- techninių apžiūrų įrašus;
- registracijos šalį;
- nuosavybės pasikeitimus;
- draudiminių įvykių informaciją;
- galimus avarijų įrašus;
- informaciją apie nurašymą ar „total loss“ statusą kai kuriose rinkose.
Ridos tikrinimas yra viena svarbiausių funkcijų. Jei skirtinguose įrašuose rodmenys nesutampa logiškai, tai gali būti ženklas, kad odometras buvo koreguotas.
Pavyzdžiui, jei prieš kelerius metus techninės apžiūros metu automobilis turėjo 240 000 km ridą, o šiandien parduodamas su 180 000 km, tai labai rimtas perspėjimas pirkėjui.
Avarijų istorija dažnai svarbesnė už ridą
Praktikoje automobilis su didesne, bet sąžininga rida dažnai yra geresnis pasirinkimas nei mažesnę ridą turintis modelis po rimtų avarijų.
Didelės avarijos gali paveikti:
- kėbulo geometriją;
- saugumo sistemas;
- važiuoklę;
- oro pagalvių veikimą;
- ilgalaikį korozijos atsiradimą.
Kai kurie automobiliai po stiprių smūgių techniškai sutvarkomi tik paviršutiniškai. Išoriškai jie atrodo tvarkingi, tačiau ilgainiui pradeda ryškėti problemos.
Todėl VIN ataskaita padeda suprasti ne tik tai, kiek automobilis važiavo, bet ir kokias avarijas jis galėjo patirti.
Techninės priežiūros istorija pasako labai daug
Automobilis su 200 000 km rida ir reguliariais alyvos keitimais gali būti geresnės būklės nei automobilis su 120 000 km, kuris buvo prižiūrimas aplaidžiai.
Reguliari priežiūra paprastai reiškia:
- laiku keistus tepalus;
- prižiūrėtą aušinimo sistemą;
- keistus filtrus;
- laiku atliktus stabdžių darbus;
- tvarkingą transmisijos aptarnavimą.
Kai kurie gamintojai, ypač vokiškų automobilių segmente, yra sukurti važiuoti didelius atstumus. Dėl to 200 000 km šiandien nebėra tokia ekstremali riba, kaip buvo prieš dvidešimt metų.
Vis dėlto specialistai dažnai rekomenduoja nepasitikėti vien dokumentais. Net gera VIN istorija nepakeičia profesionalios apžiūros servise prieš perkant.
Kodėl pirkėjai vis tiek bijo didelės ridos
Psichologiškai žmonės linkę mažesnę ridą sieti su mažesne rizika. Tai suprantama, nes didesnė rida dažniausiai reiškia didesnį dalių nusidėvėjimą.
Tačiau naudotų automobilių rinkoje egzistuoja kita problema — dirbtinai sumažinta rida. Europoje odometrų klastojimas vis dar išlieka aktuali problema, todėl „gražus“ skaičius skelbime nebūtinai reiškia geresnį variantą.
Sport24 naujienų svetainė, analizuodama vartotojų sprendimus ir praktinius pasirinkimus, pastebi, kad pirkėjai dažnai per daug dėmesio skiria emociniam pirmam įspūdžiui, o ne faktams.
„Žmonės dažnai bijo didelio skaičiaus spidometre, bet daug rečiau bijo nepatikrintos istorijos. Būtent istorija dažniausiai lemia, ar automobilis bus patikimas po pirkimo“, pažymi redakcijos komanda.
Ką verta padaryti prieš mokant pinigus
Prieš pasirašant sutartį ar pervedant avansą verta:
- paprašyti VIN numerio;
- užsisakyti istorijos ataskaitą;
- atlikti patikrą nepriklausomame servise;
- patikrinti serviso knygelę;
- įvertinti realią automobilio techninę būklę.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad tvarkingas salonas ar blizgantis kėbulas dar nieko negarantuoja. Kartais geriausiai prižiūrėti automobiliai atrodo paprastai, tačiau turi aiškią ir nuoseklią istoriją.
Jei VIN ataskaita rodo logišką ridą, reguliarias technines apžiūras ir nėra rimtų avarijų ženklų, 200 000 kilometrų savaime neturėtų būti priežastis atmesti automobilį. Daug svarbiau suprasti, kaip tie kilometrai buvo nuvažiuoti ir kas buvo daroma tam, kad automobilis išliktų techniškai tvarkingas.
