Nuolat mažėjantis aušinimo skysčio lygis išsiplėtimo bake ne visuomet reiškia, kad nuotėkį bus lengva pamatyti stovint automobiliui. Kai variklis įšyla, aušinimo sistemoje padidėja slėgis, todėl skystis gali prasiveržti tik per įkaitusio variklio darbo metu atsiveriantį silpniausią sistemos tašką. Aušinimo sistemos slėgio testas leidžia imituoti tokias sąlygas neįjungiant variklio ir padeda tiksliau nustatyti, ar sistema praranda sandarumą.
Šis metodas ypač naudingas, kai aušinimo skystį tenka papildyti reguliariai, tačiau po automobiliu nėra balos, o žarnos, radiatorius ir variklio skyrius iš pirmo žvilgsnio atrodo sausi. Slėgio testeris gali parodyti tiek akivaizdų išorinį pratekėjimą, tiek situaciją, kai slėgis mažėja, bet skysčio pėdsakų išorėje nematyti.
Kas yra aušinimo sistemos slėgio testas
Slėgio testeris prijungiamas prie išsiplėtimo bako arba radiatoriaus pildymo kaklelio vietoje įprasto dangtelio. Įrenginio pompa į sistemą įleidžiamas slėgis, o manometras rodo jo reikšmę. Taip atkuriama būklė, kuri paprastai susidaro varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, tačiau nereikia dirbti šalia karšto aušinimo skysčio.
Testeriui būtinas adapteris, tiksliai tinkantis konkretaus automobilio išsiplėtimo bako arba radiatoriaus kakleliui. Netinkamas adapteris gali nesandariai prisijungti, todėl manometro rodmenys bus klaidinantys. Prieš pradedant verta įsitikinti, kad pats testerio sujungimas ir adapterio tarpinė yra tvarkingi.
Saugumas prieš atliekant testą
Aušinimo sistemos negalima atidaryti ir slėgio testo negalima atlikti ant karšto variklio. Įkaitusi sistema būna slėginė, o atsukus dangtelį gali išsiveržti labai karštas aušinimo skystis ar garai. Tai kelia rimtą nudegimo pavojų.
- Palaukite, kol variklis ir aušinimo sistema visiškai atvės.
- Dangtelį nuimkite tik įsitikinę, kad sistemoje nebėra likutinio slėgio.
- Prieš bandymą apžiūrėkite, ar išsiplėtimo bake pakanka aušinimo skysčio ir ar nėra akivaizdžiai pažeistų žarnų bei jungčių.
- Nepumpuokite sistemos daugiau, nei leidžia konkretaus automobilio dangtelio slėgio vertė.
Dirbant naudinga stebėti visą aušinimo sistemos kontūrą, nes skystis gali pasirodyti ne ten, kur iš pradžių tikimasi. Nedidelis pratekėjimas gali tapti matomas kaip smulki dulksna, drėgna jungtis ar lėtai susiformuojantis skysčio lašas.
Kaip atlikti aušinimo sistemos slėgio testą
- Ant visiškai šalto variklio nuimkite išsiplėtimo bako arba radiatoriaus dangtelį.
- Parinkite konkrečiam kakleliui tinkamą testerio adapterį ir sandariai prijunkite testerį.
- Patikrinkite dangtelio viršuje nurodytą slėgio vertę arba remkitės automobilio gamintojo dokumentacija.
- Pompuokite testerį palaipsniui, kol manometras pasieks dangteliui nustatytą slėgį. Dažnai sutinkama apie 1,1 bar reikšmė, tačiau ji nėra universali, todėl visuomet vadovaukitės konkretaus dangtelio žymėjimu.
- Stebėkite manometrą ir kartu apžiūrėkite radiatorių, žarnas, apkabas, jungtis, išsiplėtimo baką bei kitas matomas sistemos vietas.
- Maždaug 10 minučių įvertinkite, ar slėgis išlieka stabilus, ar pastebimai mažėja.
Nėra prasmės kelti slėgį aukščiau už dangtelio vardinę reikšmę. Dangtelyje įrengtas vožtuvas skirtas atsidaryti pasiekus nustatytą slėgį. Viršijus šią ribą aušinimo sistemos komponentai būtų be reikalo papildomai apkraunami, o bandymo rezultatas netaptų tikslesnis.
Kaip suprasti testo rezultatus
Slėgis nesumažėja
Jeigu per maždaug 10 minučių manometro rodmuo nekrenta, aušinimo sistemos kontūras bandymo metu laikomas sandariu. Vis dėlto toks rezultatas neatmeta gedimo, kuris pasireiškia tik tam tikromis eksploatacijos sąlygomis, todėl svarbu įvertinti, ar aušinimo skysčio lygis vėliau ir toliau mažėja.
Slėgis krenta ir matyti skysčio pėdsakai
Slėgio mažėjimas kartu su smulkia aušinimo skysčio dulksna, lašais ar drėgme paprastai padeda rasti išorinį nuotėkį. Kruopščiai apžiūrėkite vietą, kur atsiranda skystis, nes jis gali nutekėti žemyn ir susikaupti toliau nuo tikrojo pratekėjimo taško.
Išorinis nuotėkis gali atsiverti per žarnos sujungimą, radiatorių, išsiplėtimo baką ar kitą sistemos komponentą. Radus pėdsaką verta patikrinti ir aplink esančias dalis, nes slėgio veikiamas skystis gali pasklisti plačiau nei pradinė pažeidimo vieta.
Slėgis krenta, bet išorėje sausa
Jei manometro rodmuo nuosekliai mažėja, tačiau išorinio aušinimo skysčio pėdsako nėra, tai gali reikšti vidinį nuotėkį. Vien slėgio testas jo vietos nepatvirtina, todėl reikalingos papildomos patikros. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojamas UV dažas, atliekamas CO2 testas arba vertinami alyvos bei išmetamųjų dujų požymiai.
Tokiu atveju svarbu neskubėti daryti išvadų vien pagal manometro rodmenį. Papildoma diagnostika padeda atskirti vidinį nuotėkį nuo sunkiai pastebimo išorinio pratekėjimo ar nesandaraus testerio sujungimo.
Kaip patikrinti išsiplėtimo bako ar radiatoriaus dangtelį
Kai kurių slėgio testerių komplektacija leidžia patikrinti ir patį išsiplėtimo bako arba radiatoriaus dangtelį. Dangtelis prijungiamas prie testerio, tada slėgis didinamas pompuojant. Tvarkingas dangtelio vožtuvas neturėtų atsidaryti, kol manometro rodmuo nepasiekia ant dangtelio nurodytos vertės.
Su laiku vožtuvo spyruoklė gali susilpnėti. Tuomet vožtuvas atsiveria per anksti, todėl varikliui veikiant normalioje darbinėje temperatūroje sistema gali prarasti aušinimo skystį. Dėl to, ieškant neaiškaus skysčio mažėjimo priežasties, verta tikrinti ne tik žarnas ir radiatorius, bet ir dangtelio veikimą.
Aušinimo sistemos slėgio testas yra praktiškas būdas sukurti kontroliuojamą slėgį šaltame variklyje ir nustatyti, ar sistema išlaiko sandarumą. Tinkamas adapteris, dangtelio slėgio ribos laikymasis ir atidus visos sistemos stebėjimas leidžia saugiau bei greičiau susiaurinti galimų aušinimo skysčio nuostolių priežasčių ratą.
